Varžtai gali būti įvairių dydžių ir formų, tačiau pagrindinis gamybos procesas paprastai išlieka toks pat. Prieš išsiunčiant šaltai kaltą plieninę vielą pirmiausia padaroma tinkamos formos, tada termiškai apdorojama, kad būtų padidintas stiprumas, o paviršius apdorojamas ilgaamžiškumu. Tačiau pažangesnių varžtų konstrukcijų gamybos procesą galima išplėsti daugybe papildomų žingsnių. Šaltoji kryptis PRADEDAMA nuo didelių plieninių vielų, kurios išvyniojamos ir supjaustomos iki tam tikro ilgio. Pagal ISO 898-1 reikalavimus plieno rūšys yra standartizuotos visoje pramonėje. Tada naudojant specialius įrankius viela šaltai kaliama į reikiamą formą. Iš esmės čia plienas liejamas kambario temperatūroje, verčiant jį per daugybę formų esant aukštam slėgiui. Pats įrankis gali būti labai sudėtingas, jame gali būti iki 200 skirtingų dalių, kurių nuokrypis yra šimtoji milimetro dalis. Ištobulintas šaltas kalimas užtikrina, kad varžtai būtų pagaminti greitai, dideliais kiekiais ir vienodai. Sudėtingesnės konstrukcijos varžtai negali būti suformuoti vien šaltuoju kalimu, todėl gali prireikti šiek tiek papildomo tekinimo arba gręžimo. Pjaunant plieną dideliu greičiu sukasi varžtai, kad būtų gauta norima forma ir dizainas. Gręžimo skylės gali būti naudojamos skylėms išgręžti varžtuose. Jei pageidaujama, šiame proceso etape kai kuriuose varžtuose taip pat gali būti pritvirtintos poveržlės.
Terminis apdorojimas yra standartinis visų varžtų procesas, kurio metu varžtai veikiami ekstremaliose temperatūrose, kad plienas sukietėtų. Siūlai dažniausiai dedami prieš terminį apdorojimą, valcuojant ar pjaunant, kai plienas minkštesnis. Valcavimas veikia panašiai kaip šaltas kalimas, todėl reikia įsriegti varžtus per formą, kad suformuotų ir įsriegtų plieninę formą. Pjovimas apima sriegių formavimą pjaunant ir nuimant plieną. Kadangi terminis apdorojimas keičia plieno savybes, kad jis taptų kietesnis, lengviau ir ekonomiškiau iš anksto uždėti sriegius. Tačiau siūlų apdorojimas po terminio apdorojimo reiškia geresnes nuovargio savybes. „Šiluminis apdorojimas gali sukelti karščio žymes ir nežymius varžtų pažeidimus“, todėl kai kuriems klientams po terminio apdorojimo reikia įsriegti sriegį, ypač kai naudojami varikliai ir cilindrų galvutės varžtai. Tai brangesnis procesas, nes reikia formuoti grūdintą plieną, tačiau siūlai geriau išlaikys formą. Ilgiems varžtams, kurie yra daugiau nei dešimt kartų didesni už varžto skersmenį, termiškai apdorojant plieną galima atkurti apvalią pradinės plieninės vielos formą. Todėl dažniausiai reikia taikyti tiesinimo procesą.
Paviršiaus apdorojimo pasirinkimas priklauso nuo varžto pritaikymo ir užsakovo reikalavimų. Dažniausiai pagrindinė tvirtinimo detalių problema yra atsparumas korozijai, todėl įprastas sprendimas yra cinkuota danga, padengta elektrolitiniu būdu. Tai procesas, kurio metu varžtas panardinamas į skystį, kuriame yra cinko, ir veikiama elektros srovė, kad cinkas sudarytų varžto dangą. Tačiau elektrolitinis apdorojimas padidina vandenilio trapumo riziką. Kitas variantas – cinko lakštai, pasižymintys didesniu atsparumu korozijai, nors ir už didesnę kainą. Kai atsparumas korozijai nėra problema, pvz., variklyje arba vietose, kur dažnai susiduriama su alyva, fosfatų naudojimas yra ekonomiškesnis pasirinkimas. Kai paviršius buvo apdorotas, paprastai galima paruošti standartinius varžtus. Tačiau pažangesniems konstrukcijoms gali prireikti papildomo surinkimo, pavyzdžiui, laikiklių. Kitus varžtus taip pat reikia užtaisyti, nesvarbu, ar tai būtų fiksavimo pleistras, ar skystas pleistras. Užrakinimo pleistras susideda iš storo nailono sluoksnio ant sriegio, kuris padeda pagerinti sukibimą. Skysti pleistrai padeda pagerinti sriegio formavimo sukimo momentą. Atlikus šiuos veiksmus, varžtas bus baigtas. Dabar belieka tik tam tikra kokybės kontrolė, užtikrinanti nuoseklumą ir nuoseklumą prieš supakuojant ir išsiunčiant varžtus.
