Grūdinimo procese, kai gesinimo sukuriamas didžiulis įtempis yra didesnis už pačios medžiagos stiprumą ir viršija plastinės deformacijos ribą, tai sukels įtrūkimus. Gesinamasis įtrūkimas dažnai susidaro netrukus po to, kai prasideda arklio kūno transformacija, o įtrūkimo pasiskirstymas neturi tam tikros taisyklės, tačiau paprastai jį lengva susidaryti ties aštriu ruošinio kampu ir skerspjūvio mutacija. Mikroskopu stebimas gesinimo įtrūkimas gali būti tarpgranulinis arba transgranulinis įtrūkimas. Kai kurios yra radialinės, o kai kurios yra atskiros linijos arba tinklai. Gesinamasis įtrūkimas, kurį sukelia per didelis aušinimas martensitinės pereinamosios zonos zonoje, dažnai yra transgranulinis, o plyšys yra santykinai teisingas, o aplink mažą plyšį nėra šakų. Gesinimo įtrūkimai, atsiradę dėl aukštos gesinimo kaitinimo temperatūros, pasiskirsto išilgai kristalo, plyšio galas yra geras, o perkaitimo charakteristikos yra šios: konstrukciniame pliene galima pastebėti stambaus smaigalio martensitą; Įrankių plienuose galima pastebėti eutektinius arba kampinius karbidus. Didelio anglies plieno ruošinio su dekarbonizuotu paviršiumi po gesinimo lengvai susidaro tinkliniai įtrūkimai. Taip yra todėl, kad aušinimo aušinimo metu paviršiaus dekarbonizuoto sluoksnio tūrio išsiplėtimas yra mažesnis nei nedekarbonizuoto šerdies, o paviršiaus medžiaga ištraukiama šerdies išsiplėtimu tinkle.
Pagrindinės gesinimo įtrūkimų formos daugiausia yra: išilginis varnas, skersiniai įtrūkimai, tinkliniai įtrūkimai ir įtrūkimai ir kt., konkreti situacija yra tokia: 1, išilginiai įtrūkimai dažniausiai susidaro ant grūdinto plieno, o tangentinis tempiamasis įtempis paviršiaus paviršius yra didesnis nei gali atsirasti ašinis tempimo įtempis. Įtrūkimai pasiskirsto ašine kryptimi nuo paviršiaus iki centro. 2, skersinis įtrūkimas yra tuo atveju, kai ruošinys nėra užgesintas, susidaro pereinamojoje zonoje tarp gesinto sluoksnio ir negesintos šerdies. Vidiniam įtempimui būdingas paviršiaus gniuždymas, gniuždymo įtempis tam tikru atstumu nuo paviršiaus tampa tempimo įtempimu, o ašinis tempimo įtempis yra didžiausias, todėl susidaro skersiniai įtrūkimai. 3, įtempių koncentracijos įtrūkusios dalys su kampais, įpjovomis, grioveliais lengvai sukuria įtempių koncentraciją. Kartu su netolygiu vėsinimu šiose dalyse dažnai nesunku įtrūkti. Šis įtrūkimas neturi fiksuotų morfologinių savybių. 4, tinklinis plyšys Tai paviršinis plyšys, jo gylis negilus, dažniausiai 0.01-2mm, plyšio imperatorius bet kuria kryptimi, formuojantis tinklą. Po didelio anglies plieno ruošinio paviršiaus dekarbonizacijos jo martensitinis savitasis tūris yra mažas, todėl paviršiuje atsiranda tempiamasis įtempis ir atsiranda tinklelio įtrūkimai. 5, nulupimo plyšys susidaro labai plonoje srityje su staigiu įtempių perėjimu, o paviršius suplyšta, kai vidinis įtrūkimas lygiagrečiai paviršiui smarkiai išsiplečia.
