Savisriegių sraigtų paviršiaus apdorojimas : Dauguma savisriegių varžtų yra padengti cinkuotu arba cinko fosfatu. Kadmio dengimas retai naudojamas dėl didelės kainos ir toksiškumo. Jei svarbi išvaizda, galima pasirinkti nikeliavimą arba chromavimą.
Viena yra tai, kad šalinimo išvaizda ne tik padidins mastelį (pvz., sumažins ertmę ir tt) ir nemėgsta šalinimo atsiradimo, turės įtakos sukimo momentui, sugriežtins mastą, ryšį tarp stiprumo, todėl atliekant eksperimentus, įvertinama pagal cinkavimą, yra skirtingos dengimo kadmiu arba fosfatų šalinimo taisyklės. Bandant taikomą sriegimo angos skersmenį, naudojami varžtai turi būti tokios pat išvaizdos.
Antra, didelio kietumo mažo masto savisriegiai dažnai neveikia dėl vandenilio trapumo. Savisriegių varžtų, skirtų įsilaužti į geležį, negalima išmesti kaip karbiuratorių. Pašalinus karbonizaciją, bus didelis kietumas ir didelis anglies kiekis, kai tokia situacija sukels dengimo arba ėsdinimo ataką ir pašalins vandenilio trapumą.
Vandenilio trapumo bandymas: Vandenilio trapumo bandymas daugiausia skirtas patikrinti, ar savisriegio sraigte yra likutinio vandenilio ir ar jis nesuardys savisriegio varžto. (Paprastai trapumas neįvyksta per trumpą laiką ir turi būti suteiktas vienintelis matomas įtempis) Varžtų dengimas arba apkala turi būti įkrauti, kaip parodyta 3 lentelės bandymo taisyklėse, nes plokščioje poveržlėje yra geležis ir plienas, o atraminis paviršius – norminis plokščias. poveržlė po varžto galvute išskirtinio tipo galvutė, įgilinto tipo (ovalūs) varžtai naudoja atitinkamą nusklembtą plieno lakštą. Ant apatinio atraminio galvutės paviršiaus sumontuotos plokščios poveržlės arba atstumo detalės storis turi atitikti didžiausią netinkamo varžto danties ilgį.
