Įžeminimo įrenginio varža įžeminimui paprastai susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis: paties įžeminimo korpuso varža, dažniausiai įžeminimo elektrodas pagamintas iš metalo, ši varžos dalis sudaro tik 1–2 % įžeminimo varžos, gali būti nepaisoma; Antroji dalis: įžeminimo elektrodo ir grunto kontaktinės dalies varža, kuri sudaro 20–60% įžeminimo varžos bendrame grunte; Trečioji dalis: Srovės, tekančios į dirvą, varža po įžeminimo elektrodo. Šio išsklaidyto srauto varžą lemia dirvožemio savitoji varža.
Aktyvių jonų kiekis dirvožemyje yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos įžeminimo varžai, o daugelis junginių, kuriuose yra aktyvių elektrolitinių jonų, yra gana reti, o paprastas įžeminimo korpusas neatitiks įžeminimo reikalavimų. Po eksperimentinio palyginimo ant įžeminimo elektrodo pridedamas grįžtamasis lėtai atpalaiduojantis užpildas. Užpildas pasižymi vandens sugėrimo, išleidimo ir grįžtamojo poveikio savybėmis. Ši grįžtama reakcija efektyviai užtikrina efektyvią aplinkos temperatūrą korpuse ir įžeminimo varžos stabilumą. Užpildas yra netoksiškas ir turi gerą poveikį jonų susidarymui ir vario lydinio korozijos prevencijai, ilgai bendradarbiaujant su metaliniu elektrodu. Po to, kai tokiu būdu sukurti jonai sugeria gruntinį vandenį, aktyvieji elektrolitiniai jonai gali būti efektyviai išleisti į aplinkinį dirvožemį dėl chaozingo poveikio, kad įžeminimo elektrodas taptų jonus generuojančiu įtaisu, kad būtų pagerinta aplinkinio dirvožemio kokybė. įžeminimo reikalavimus. Iniciatorių ir sinerginių elektrolitinių jonų užpildų veikimo principas
Iniciatoriaus ir sinergetinio elektrolitinio jonų užpildo sąveika sukuriamas cheminis apvalkalo dirvožemio apdorojimas, siekiant sumažinti apvalkalo dirvožemio varžą. Tuo pačiu metu tarp lėto atpalaidavimo įžeminimo elektrodo ir žemės grunto susidaro pereinamoji zona. Cheminių medžiagų parinkimas ir cheminės sudėties sudėties kriterijai yra tokie: (1) Kaip nešiklis, jungiantis įžeminimo elektrodą ir žemę, jis pasižymi geru plečiamumu ir stipriu giminingumu, o tai padidina lygiavertį skerspjūvio plotą. įžeminimo elektrodo ir grunto sąlyčio ploto; (2) Geras adsorbcijos efektyvumas, pašalinant kontaktinį pasipriešinimą tarp įžeminimo poliaus ir dirvožemio, pagerinant elektrinio lauko pasiskirstymą žemėje; (3) Geras pralaidumas, giliai įsiskverbia į dirvą ir uolienų plyšius, formuoja šaknų tinklą, padidina ištekėjimo plotą žemėje; (4) Sugerkite vandenį, palaikykite vandens balansą apvalkale ir nepraraskite; (5) Praleidus impulsinę srovę, jonizacija nevyksta; (6) Apsaugokite įžeminimo elektrodą nuo įvairių korozijos ir pažeidimų dirvožemyje, taip pat turi antikorozinį poveikį elektrodui.
Joninio įžeminimo strypo veikimo principas labai paprastas, nes mūsų dirvožemyje bus dalis aktyvių jonų aktyvių jonų, gali tiesiogiai paveikti varžą. Dabar daug dirvožemyje yra daugiau aktyvių, elektrolitinių jonų ir cinko, elektrolitiniai jonai yra gana reti, todėl daugelyje eksperimentų žmonės pasirenka tiesiogiai naudoti joninį įžeminimo strypą. Joninio įžeminimo strypo pranašumas yra tas, kad jis gali išlaikyti gerą adsorbciją ir pralaidumą, todėl elektros impulso srove nevyksta jonizacija.
