Europos Sąjunga vėl sumažino šių ir ateinančių metų ekonomikos augimo prognozes

Lapkričio 15 d. Europos Komisija paskelbė 2023 rudens ekonomikos perspektyvų ataskaitą, sumažinusią šių ir kitų metų ES ir euro zonos ekonomikos augimo prognozę. Ataskaitoje pažymima, kad šiais metais Europos ekonomika prarado pagreitį dėl didelių pragyvenimo išlaidų, silpnos išorės paklausos ir pinigų sugriežtinimo. Ataskaitoje prognozuojamas 0,6 % BVP tiek ES, tiek euro zonoje per 2023 m., o tai yra 0,2 procentinio punkto mažiau, nei prognozuota Vasaros ekonomikos perspektyvos ataskaitoje. , ir prognozuoja 1,3 % ES ir 1,2 % euro zonos augimą 2{{20}}24 m., o tai yra 0,1 procentinio punkto mažiau, nei tikėtasi anksčiau. Rugsėjo 11 d. paskelbtoje 2023 m. vasaros vasaros ekonomikos perspektyvų ataskaitoje Europos Komisija sumažino 2023 m. ES ekonomikos augimo prognozę iki 0,8 % nuo 1,0 %, pateiktos ataskaitoje Spring Outlook, o 2023 m. euro zonos ekonomikos augimo prognozę iki 0,8 %. % nuo 1,1 %. Naujausioje ataskaitoje pažymėta, kad aukšta infliacija ir griežtesnė pinigų politika kartu su silpna išorės paklausa daro didesnį poveikį ekonomikai, nei manyta anksčiau. Naujausi verslo rodikliai ir apklausų duomenys rodo, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį Europos ekonominė veikla ir toliau lėtės dėl išaugusio neapibrėžtumo. Už ekonominius reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė, kad infliacinis spaudimas, griežtesnė pinigų politika ir silpna pasaulinė paklausa daro žalą namų ūkiams ir įmonėms. Be to, išaugusi geopolitinė įtampa dar labiau didina neapibrėžtumą ir temdo ekonomines perspektyvas. Šių metų rudens ekonomikos apžvalga pirmą kartą apima Bosniją ir Hercegoviną, Moldovą ir Ukrainą. Praėjusiais metais Europos Vadovų Taryba trims šalims suteikė narystės kandidatės statusą.